LRT „Stiliaus” laidoje – interjero dizainerė Dovilė Švilpienė pirmą kartą apie savo karjeros kelią.
Kelias į interjero dizainą nebuvo tiesus, nors nejaučiu, kad vidiniai pokyčiai būtų labai radikalūs – visas mano ligtolines veiklas vienijo kūrybiškumo genas. Poreikį kūrybai, kas tai bebūtų – dailė, literatūra, muzika, šokis – jaučiau nuo pas mažumės. Intensyvūs metai humanitarinio profilio gimnazijoje lėmė, kad literatūra, kaip žodinė kūryba, tuo metu man atrodė sritis, kur galiu save realizuoti. Įstojusi į lietuvių filologiją mokslus krimtau atsidėjusi – po bakalauro ir magistro studijų įstojau į literatūros doktorantūrą, rašiau disertaciją, skelbiau mokslinius straipsnius.
Kad ir kaip mane įtraukdavo moksliniai tyrimai, rašymas, vis išgyvendavau kylantį viduje kylantį stygiaus jausmą, kurį dažnai lydėdavo ir prasmės klausimas – kam tai reikalinga? Kuo vertinga mano veikla? Grynasis literatūros mokslas labai savanaudis – jis nuolat ima, bet retai atiduoda, rašytojų kūriniai bent sulaukia recenzijų, o literatūros tyrinėtojų straipsnius geriausiu atveju pacituoja studentai kursiniuose darbuose.
Interjero dizainas yra visiškai priešinga kūrybos sfera – čia niekada nesijausi vienišas – kiekviena idėja, kiekvienos dienos darbo rezultatas yra skirtas konkretiems žmonėms, kurie džiaugiasi, dalinasi savo įspūdžiais, ir taip grąžina man tą dėmesio ir pripažinimo atlygį, kuris vėl tampa įkvėpimą maitinančiu šaltiniu.
Į interjero dizaino sritį radikaliai pasukau prieš gerus 8 metus, kuomet gavau savo pirmąjį komercinį užsakymą. Interjero dizainas įtraukė akimirksniu, jaučiau didelę atsakomybę prieš žmones, patikėjusiais manimi ir atidavusiais į mano rankas savo namų kūrimą. Nuolat gyvenau su mintimis apie įrenginėjamas erdves, spalvų ir faktūrų derinius, originalų baldų dizainą.
Imdamasi vis naujų interjero projektų, pradėjau jausti didelį profesionalių braižymo, 3 D projektavimo, vizualizacijų kūrimo įgūdžių poreikį. Regis ką tik užbaigiau 10 metų trukusį mokslų etapą ir beveik be pertraukos šokau į naujus mokslus, kadangi visą kūrybinį impulsą būtinai reikėjo išversti į techninę kompiuterinės grafikos, statybinių konstrukcijų, architektūrinio projektavimo kalbą. Tie inovatyvūs profesiniai įrankiai, kuriuos įgijau, man leidžia ne tik kurti, bet ir pertekti klientams fotografiškai tikslią jų būsimo interjero viziją, išpildyti sudėtingiausius techninius ir architektūrinius įgeidžius.
Svarbiausia man yra siekis, kad žmonės, gyvenantys mano sukurtuose interjeruose, jaustų būties pilnatvę. Labai svarbus pasitikėjimas ir bendradarbiavimas – man ypač svarbu pajusti, kas žmones džiugina, kokioje aplinkoje jie yra atsipalaidavę ir laimingi. Mano interjerai prasideda nuo ilgo pokalbio: aiškinuosi būsimų gyventojų lūkesčius, polinkius, reikmes, klausiu apie pomėgius, gyvenimo būdą. Prašau papasakoti, kaip svajoja jaustis savo namuose – ar mėgsta idealią švarą ir paviršius be daiktų, ar priešingai – aksesuarų, kelionių suvenyrų gausią aplinką? Ar turi meno kūrinių, kitų širdžiai brangių daiktų kuriam naujame būste reikia surasti tinkamą vietą? Interjero dizainas man – tai kiekvienu atveju individuali elementų visuma, iš kurių sukonstruota erdvė yra pati tinkamiausia joje gyvenantiems žmonėms.
Labiausiai mėgstu dirbti su unikaliomis, netradicinės architektūros, išskirtinių tūrių ir konstrukcijų erdvėmis – visas iš standarto rėmų išeinančius ypatybes vertinu kaip privalumą, erdvės unikalumą – todėl ir didžiausias pasitenkinimas apima įgyvendinus tokį projektą, realizavus idėjas, kurių dėka keistos, siauros, aukštos ar kreivos patalpos įgauna harmoningą namų vaizdą.
Sau esu labai reikli – negaliu net įsivaizduoti, kad galėčiau klientui pateikti ne iki galo apgalvotą, iki smulkmenų ištobulintą projektą, kiekvienam savo siūlomam sprendimui turiu argumentuotą paaiškinimą. Projektuodama interjero vizualizacijas vaizduoju realiai egzistuojančius paviršius, apdailos medžiagas, braižau tikslių matmenų ir proporcijų baldus jau iš anksto apgalvodama jų gamybos eigą – todėl įgyvendinus projektą mane pačią dažnai aplanko dejavu jausmas – lyg būčiau čia lankiusis jau ne kartą.
Didele sėkme laikau tai, kad projektų įvairovė neleidžia virsti siauro profilio dizainere, kuriančia konkretaus stiliaus ir panašaus ploto būstų interjerus, galbūt todėl, kad ir pati entuziastingai imuosi netradicinių, specifinių žinių reikalaujančių projektų, kaip pavyzdžiui gydyklos baseino rekonstrukcijos su spa zona.
Visus interjero projekto etapus nuo techninių brėžinių iki 3D vizualizacijų rengiu pati – man labai svarbu jausti savo rankose absoliučią kontrolę, kuri leidžia išvengti klaidų ir netikslumų. Interjero dizainas man – nuolatinis tobulėjimas, akiračio plėtimas, būtinybė domėtis pasaulinėmis interjero tendencijomis, išmanyti meno ir interjero istorinę raidą, perprasti inovacijas medžiagų, statybos ir apdailos technologijų srityse. Kiekvienais metais stengiuosi sudalyvauti didžiausiuose interjero parodose Paryžiuje ir Milane – taigi mano komandiruočių geografija ir pobūdis reikšmingai pasikeitė, prisiminus tamsius mokslo archyvus Varšuvoje.
